ištekėdinti

ištekėdinti: ištekė́dinti 1. KŽ žr. 1 ištekinti 1: Medų ištekė́dinti KI153. 2. N, J.Šliūp, KŽ žr. 1 ištekinti 4: Dukterį už vyrą išleisti, ištekė́dinti KI328. Be žinios kuningaikščio jie negalėjo nei savo dukterį ištekėdinti A1884,111. Ištekė́dink dukrą J. \ tekėdinti; įtekėdinti; ištekėdinti; užtekėdinti

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

kabėti — kabėti, kãba (kãbi), ėjo intr. Š; SD399, R6, M 1. būti pakabintam, nusvirusiam, nukarusiam, kaboti, karoti, kabaliuoti: Vyrų tenai nebuvo: vieni dalgiai tekabėjo J.Jabl. Vandens lašai tebekaba, tebežiba ant lapų J.Jabl. Varpai ... kabėjo BM69.… … Dictionary of the Lithuanian Language
pavaldydinti — tr. KŽ pavesti kam nors valdyti; palikti palikimą: Jie negalėjo nei savo dukterį ištekėdinti, nei vaikams ar gentims pavaldydinti savo turtus A1884,111. Pačias nupirktąsias tėvai galėjo pavaldydinti vaikams A1884,110. valdydinti; pavaldydinti … Dictionary of the Lithuanian Language
tekėdinti — tekėdinti, ina, ino žr. 1 tekinti: 1. K, NdŽ, KŽ. 2. NdŽ. tekėdinti; įtekėdinti; ištekėdinti; užtekėdinti … Dictionary of the Lithuanian Language
užtekėdinti — caus. užtekėti 5: Tu savo saulę vėl užtekėdinai ant piktųjų ir ant gerųjų KlM741. tekėdinti; įtekėdinti; ištekėdinti; užtekėdinti … Dictionary of the Lithuanian Language
įtekėdinti — 1. N, J, KŽ žr. 1 įtekinti. 2. intr. A1883,42, KŽ turėti, daryti kam įtaką (?). tekėdinti; įtekėdinti; ištekėdinti; užtekėdinti … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias